Pirmą kartą važiuojantiems į Milaną iškils daug tokių praktinių klausimų, kaip iš Bergamo oro uosto pasiekti Milaną, kaip naudotis metro ar traukiniais. Šiame straipsnyje pabandysiu kiek įmanoma aiškiau surašyti, gal kam mano patarimai padės.
Padarius apšilimą Milane, galima buvo kišti nosį ir toliau, už Milano ribų. Labai norėjosi aplankyti Bergamą, nes daugelis lankytojų rekomendavo neaplenkti šio žavaus miestelio. Ryte atvykome į Milano centrinę traukinių stotį (Milano centrale). Stotis nemaža ir yra viena didžiausių Europoje. Stotyje pilna bilietų pirkimo automatų, panašių kaip metro. Tačiau jie skirtingi, vieni pavadinti vienaip, kiti kitaip. Kiekviena traukinių firma turi savo maršrutus ir savo atskirus pirkimo automatus.
Kitos dienos rytas prasideda suplanuota išvyka automobiliu Tirėnų jūros pakrante nuo Capo Vaticano iki Reggio Calabria (Kalbrijos Redžas). Apie gniaužiančio grožio vaizdus nerašysiu – siūlau tai pajausti ir pamatyti kiekvienam. Važiuojame apie 100 km., kol pasiekiame Jonijos jūrą.
Kai nusprendi aplankyti kokią šalį, dažniausiai jau esi apie ją girdėjęs daug pasakojimų, atsiliepimų. Žinai ką gali pamatyti ar aplankyti. Ką esu girdėjusi apie Kalabriją? Tikriausiai tik tiek, kad randasi pietinėje Italijos dalyje, įsiterpusi tarp Kampanijos su garsiuoju Neapoliu ir Sicilijos. Ir dar žinoma apie mafiją Ndrangheta.
Paliekame Kampaniją ir persikeliame į Lacijaus regioną, į Romą. Namuose pas Jurgą ir Paulių ruošiama vakarienė, kurios tema artišokai. Balandžio mėnesį Lacijaus regione pats artišokų (it. carciofi romaneschi ) bumas, kada jie, anot italų, įgija skonio brandumą.
Buivolių pieno Mozzarella (Via Torre di Mare 1, Paestum)
Kitą dieną turėjome garbę susipažinti su Kampanijos sūrių karaliene “Mozzarella”. Tikriausiai nėra nei vieno šiame krašte italo, kuris per dieną nesuvalgytų savosios mocarelos porcijos. Tik jie vieninteliai ir turi išskirtinę galimybę gauti tikrai šviežios, tik ką iš buivolių pieno pagamintos. Tokios, kokia ir turėtų būti valgoma mocarella.
Ar galima atrasti Italiją Lietuvoje? Istoriškai ne, tam dar trūksta kelių tūkstančių metų ir tikriausiai šilto klimato, kuris ne tik užaugina kelius derlius per metus, išsaugo istorinį paveldą, bet ir įkvepia gerai nuotaikai ir teigiamoms emocijoms. O kaip su maistu? Trūksta pas mus šilto oro ar nėra tradicijų? Tikriausia vis dėlto tradicijų.
Atsikeliame puikiai išsimiegoję ir susikrovę lagaminus einame pusryčiauti. Pusryčiai – švediškas stalas su įvairių rūšių dribsniais, ką tik keptomis šviežiomis bandelėmis, sūriais su pelėsiais ir dar daug gurmaniškų užkandžių. Pusryčiais labai patenkinti :).
