Nors šiais metais jau atsisveikinau su kalnais iki kitų metų, bet jei pasitaikė galimybė dar kartą juos aplankyti, tai kodėl ne? Vėl Aukštieji Tatrai, bet negi čia viską išvaikščiosi, vis tiek kažką naujo atrasi?

Jau tampa standartiška: apsigyventi Zakopanėje, o tada lankyti kalnus vieną dieną iš Slovakijos pusės, kitą dieną iš Lenkijos. Tuo labiau, kad kalnai tie patys, bet iš skirtingų pusių yra labai skirtingi. Šį kartą nuspręsta keliauti labai lengvai, be nuovargio, ilsintis. Jokių sunkiai įveikiamų trasų ir atstumų. Tokiam keliavimui puikiai tiko geltonoji trasa Slovakijoje nuo Štrbske Pleso miestelio.

Tačiau nuo pat ryto lijo lietus, todėl tokiu oru tiesiog išganymas buvo urvai. Slovakijoje yra keletas įspūdingų urvų, įrašytų net į UNESCO. Mums pakeliui iš Zakopanės į Slovakijos Aukštuosius Tatrus buvo Belianska jaskyna (Tatranská Kotlina, Vysoké Tatry, Slovakija), todėl stojame jos aplankyti. Ten nors lietus nelyja.  Nuo Tatranska Kotlina miestelyje esančios automobilių stovėjimo aikštelės tenka keliauti aukštyn apie 1km. Nors  ėjimas ne kalnų trasa, o normaliu taku, tačiau kilimas užima kvapą, kol prieini kasas. Tokiu gudručių, ieškančių urvuose išsigelbėjimo nuo blogo oro, buvo daug ir eilės prie kasų nusitęsė ilgos ilgos. Paprastą dieną į urvus grupės įleidžiamos kas valandą, tačiau šaunuoliai darbuotojai, negi praleis tokį turistų antplūdį – grupės ėjo viena po kitos, kas keliolika minučių. Kam blogas oras išvaiko klientus, kam pritraukia :).

Pasivaikščiojimas urvuose,  vedant gidui, kuris pirmoje vietoje susiskirstė grupes pagal kalbas (lenku, slovakų, vokiečių, anglų – čia tau ne lenkai, kur tik lenkiškai viskas) truko apie 1 valandą. Ir taip nejučia, pereinant iš vienos urvo salės į kitą, praeiti juose tenka apie kilometrą. Stalaktitai ir stalagmitai, kitos įdomesnės vietos apšviestos įvairiais kampais ir visa tai atrodo įspūdingai. O vienoje iš didžiausių salių, kuriame yra ežeras, tenka klausytis muzikos. Esant kalno viduje, didelėje tuščioje erdvėje, akustika nuostabi ir atrodo jog muzika eina per visą kūną. Va ten pasiklausyti gyvo balso koncerto…

Kol vaikščiojome urvuose, kiek pasitaisė oras, kas taip būdinga kalnams: čia lietūs lyja, čia už minutės saulė šviečia, o žiūrėk jau ir sninga. O kad dar geriau oras pagerėtų, stojame atiduoti duoklės pilvui miestelyje Stary Smokoviec. Kiekvieną kartą ta pati “Koliba Kamzik”, bet už tai garantuota, kad pavalgysime tikrai skaniai ir įdomiai.

Geltona trasa Štrbske Pleso – Vodopad Skok

Pirmyn ėjimo apie 2 valandas, grįžti apie 1,5 val. Iš viso pirmyn ir atgal yra 8 km.

Po trumpo sustojimo, mes vėl tolyn į Štrbske Pleso. Dangus išgiedrėjo pilnai, galime jau ir pasportuoti. Automobilį galima palikti miestelyje aikštelėse (jos mokamos), bet mes važiuojame  tiesiai link keltuvų, nes ir ten ji yra. Ir pasisekė mums puikiai, ne tik kad sutaupėm kokį kilometrą ėjimo pėstute, bet tą dieną buvo sugedęs aikštelės pinigų priėmimo automatas, todėl visiems leista statyti mašinas nemokamai, todėl sutaupėme ir kokius 7 eur.

O geltonoji trasa nuo čia ranka pasiekiama, einant tiesiai nuo aikštelės, keltuvus paliekant po kaire puse. Ji eina slėniu tarp kalnų, nežymiai aukštėja, todėl nėra sudėtinga. Pradžioje einama mišku, todėl kažko ypatingo nepamatysi. Tačiau vėliau miškai baigiasi ir atsiveria kalnų vaizdas iš šonų. Šalia trasos pradeda vinguriuoti šniokščiantis kalnų upelis, kuris visą laiką toliau lydi iki krioklio.

Krioklys vandeningas, sraunus ir labai norėtųsi praleisti ilgiau čia laiko, pasigrožėti. Tačiau šioje vietoje buvo toks stiprus vėjas, kad nebuvo įmanoma rasti jokios užuovėjos nei prie vienos pušelės ar kokio didesnio akmens. Net fotografuoti buvo sudėtinga, nes neįmanoma nulaikyti fotoaparato rankose nesiūbuojant į šonus. Arba paspausti mygtuko, nes rankos taip buvo sušalusios, kad negali net pajudinti pirštų. Žmonės vaikšto susigūžę, trumpai žvilgteri į krioklį ir atgal.

Jei buvo minčių dar kiek tęsti ėjimą trasa, pakilti aukštyn iki ežero, iš kurio kliokia krioklys, tai oro sąlygos privertė apsigalvoti. Kitų drąsuolių irgi nesimatė. Todėl beliko grįžti atgal.

Tolimesnį pasakojimą apie šią kelionę galima perskaityti čia: lenkija-zakopane-kiry-trasa-pelkes-ir-urvai-kalnuose/