Skonio turas. Kampanija. Italija. 1

Skonio turas. Kampanija. Italija. 1
Ar galima atrasti Italiją Lietuvoje? Istoriškai ne, tam dar trūksta kelių tūkstančių metų ir tikriausiai šilto klimato, kuris ne tik užaugina kelius derlius per metus, išsaugo istorinį paveldą, bet ir įkvepia gerai nuotaikai ir teigiamoms emocijoms. O kaip su maistu? Trūksta pas mus šilto oro ar nėra tradicijų? Tikriausia vis dėlto tradicijų.Maisto kultūra pamažu skinasi kelią ir pas mus. Didelį indėlį lietuvių maisto kultūros švietime yra įnešę ir Italijoje gyvenantys lietuviai Paulius ir Jurga Jurkevičiai (15min.lt žurnalistai). Taigi, kartu su šiais maisto žinovais leidžiamės į kelionę po Italijos regioną Kampaniją. Važiuojame į žinomiausias vietas ragauti išskirtinių maisto produktų Nr. 1: kava, ledai, makaronai, picos, figos, mocarella ir kiti.
Kadangi Paulius Jurkevičius yra “Foreign Press” asociacijos narys, žurnalistas, rašantis apie maistą, vertinantis, degustuojantis, žinantis, suprantantis, todėl galintis šiek tiek piktnaudžiauti esančia padėtimi ir sulaukti išskirtinio dėmesio, šilto priėmimo ir pagarbos. Nuo tokio specialisto – žurnalisto kartais gali priklausyti visa tavo karjera, verslo sėkmė ir pripažinimas. Todėl ne kiekvienas bandys rizikuoti neparodyti atitinkamo dėmesio :).
Šio išskirtinio dėmesio nukrenta ir mums, keliems turistams iš Lietuvos, keliaujantiems kartu su Jurkevičiais. Jų dėka mums daug kur atviros durys ir galimybė susipažinti su išskirtiniais produktais.
Picerija “Starita”. Neapolis, Materdei gatvė
Skonio turas. Kampanija. Italija. 1
Vėlyvas vakaras. Neapolis. Pirmasis skonių pojūčių bandymas geriausioje Neapolio picerijoje “Starita” (Italijos restoranų gido”Gambero Rosso” reitingas). Mūsų laukia rezervuotos vietos. Viešbutyje pasiteiravus, kaip galima greičiau nuvykti iki “Staritos”, nes ten rezervuotos vietos ir būtų nemandagu vėluoti, sulaukiame šypsenų ir paaiškinimo, kad mes klystame, nes “Staritoje” neįmanoma rezervuoti vietų. Tačiau mes tie išskirtiniai… Picerija “Starita” vadovaujasi demokratišku principu: ” prieš picą visi lygus ir darbininkas, ir karalius”. Todėl picerijoje teisės visiems yra vienodos. Kainos taip pat demokratiškos ir įkandamos tiek biednam, tiek turtingam. Picos meniu kainos prasideda nuo 4 eur.
Skonio turas. Kampanija. Italija. 1
picos tešlos “angeliukai”
Kodėl netikėjo apie musų rezervaciją? Todėl, kad visiems vietiniams žinoma patekimo į piceriją”Starita” tvarka. Atvykus prie picerijos buriavosi pilna gatvė žmonių. Nepatyrusiam atvykėliui kažkas panašaus į mitinguoti susirinkusiųjų būrelį (Lietuvoje mitinguoti susirenka tikrai mažiau žmonių). Bet nieko panašaus! Visi laukia šanso papulti į piceriją. Tvarka paprasta. Priėjęs prie durų, gauni eilės numerėlį ir lauki gatvėje kol tave pakvies. Atsilaisvinus vietai picerijoje, italė sodriu, kimiu balsu pašauks eilės numerį. Bet pašauks itališkai. Ir varge tau turiste, nemokančiam italų kalbos. Nesupratai, kad šiuo metu šaukiamas koks 53 eilės numeris? Tavo problema, lauk toliau. Ar nebeturi šansų patekti į piceriją? Turi. Picerija dirba tol, kol yra nors vienas lankytojas, kad ir iki ryto. Turėk kantrybės būti paskutiniuoju lankytoju, tave tikrai priims, gal net ir nebereiks to šaukiamo itališkai numerio suprasti… Ar verta laukti iki ryto? Taip. Lietuvoje, Vakaruose, Rytuose ar kitur Italijoje tokios picos nerasi. Tik Neapolyje – picos gimtinėje. Visur kitur iškreipta, pagal kiekvienos šalies maisto tradicijas perdirbta pica. O svarbiausia tik čia pica kepama su jausmu, su emocija, tik čia picai suteikiama garbė lyg dievų maistui.
Skonio turas. Kampanija. Italija. 1
pica “Maradonos ragai”
Kadangi turime “išskirtines teises”, prasibrauname pro laukiančiųjų minią ir papuolame tiesiai picerijos šeimininkui Antonio Starita į glėbį. Kartais kyla klausimas: kas degustuojant svarbiau – maisto skonis, išskirtinai užauginti produktai, iš ko gaminamas maistas, maisto patiekimas, aplinka ar vis dėlto šeimininko charizma turi daugiausia įtakos skonio pojūčiams? O gal viskas kartu? Ir kai nors vienos dalies trūksta, nesąmoningai atsiranda pojūtis kažko neišbaigto.
Skonio turas. Kampanija. Italija. 1
pica “Margarita”
Svetingas šeimininkas sodina mus prie stalo ir pradeda vaišinimą: nešti picas vieną po kitos, vieną už kitą skanesnę. Turėtume 5 skrandžius – visą asortimentą išragautume, deja. Skonis ilgai dar persekios vaizduotėje. Susikerta keisti dalykai: picos paprastumas, primityvumas su kažkuo neapčiuopiamai ypatingu. Grįžtant prie pradinio klausimo ar gali tokia pica būti kepama Lietuvoje? Manau taip. Žinoma ji neprilygs gilias tradicijas turinčiam Neapoliui, bet kažką panašaus išeitų padaryti. Bet ar įmanoma, kitas klausimas, nes mūsų suvokimas, mūsų picos kepimas kardinaliai skiriasi nuo tikrosios picos. Neskaitant produktų kokybės ir visą kitą, skiriasi pagrindiniai esminiai dalykai: picos tešla kildinama apie 15 val (pas mus apie 1 val), naudojama labai mažai mielių, kepama stebuklingai trumpai – 90 sekundžių aukštoje temperatūroje malkomis kūrenamoje krosnyje (pas mus apie pusę valandos orkaitėje). Tokiu būdu ji tampa lengvai virškinama.  Ir pagrindinis skirtumas P. Jurkevičiaus žodžiais: ” Lietuvoje picos padas – tai tik konstrukcija ant kurio dedami maisto produktai, o Neapolyje picos padas ir yra visa picos esmė. Visa kita tik papildomi priedai”.
Skonio turas. Kampanija. Italija. 1
pica “Marinara”

Sekantį pasakojimą apie kelionę po Italiją galima perskaityti čia: http://wayway/skonio-turas-kampanija-italija-2/

Jums taip pat gali patikti...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *