Praleidome Maltoje beveik visą savaitę, o sostinė Valeta sulaukė savo eilės tik septintoje dienoje.
Nors pasiruošėme išsamiai Valetos apžvalgai, tačiau išpuolė netikėtai labai karšta diena, kuri įveikė mus ir smarkiai pakoregavo musų planus. Buvome pasiruošę aplankyti keletą muziejų, išvaikščioti visas Valetos gatveles, tačiau entuziazmas užleido vietą nuovargiui.
Mes, kaip ir daugelis turistų, pamatėme Valetos tik vienu akies krašteliu. Daugelį vietų aplankėme bėgte, užsidėdami pliusiukus, kad tai matėme.
Automobilį palikome prie įvažiavimo į Valetą, daugiaaukštėje mašinų stovėjimo aikštelėje (netoli autobusų stoties). Nuo autobusų stoties ir pradėjome apžvalgą dešiniuoju miesto kraštu.
Pirmoje vietoje pasiekėme garsiuosius Barrakka sodus, kurie yra aukštutiniai ir žemutiniai. Aukštutiniai yra arčiausi, žemutiniai tolimiausi. Kadangi Valeta yra iškyšulyje, tai žemutiniai sodai yra netoli iškyšulio smaigalio.
Šią vietą labai mėgsta patys maltiečiai, ypač studentai, kurie čia ilsisi, snaudžia ar įnikę į kompiuterius atlieka darbus. Pačio parko yra tik tiek, kiek matosi aukštesnėje nuotraukoje. Kadangi vieta labai išreklamuota, tai turistų srautas nemažas ir tikriausiai nėra nei vieno turisto, kuris būdamas Valetoje neaplankytų šių sodų.
Patys sodai kažko ypatingo neturi, bet panorama atsiveria tikrai graži. Todėl čia verta apsilankyti vien dėl jos. Nuo aukštutinių Barrakka sodų puikiai matosi Trys miestai. Kasdien 12 val iššaunama iš patrankos, todėl susirenka daug smalsuolių.
Tačiau žymiai įdomiau paslampinėti Valetos gatvelėmis. Čia, skirtingai nei visur Maltoje, pasiklysti nelabai išeina, nes gatvės yra labai aiškiai išdėstytos: skersai ir išilgai. O ir nuklydus vis tiek išeisi arba prie vieno, arba prie kito kranto.
Bet reikia turėti mintyje, kad tik žemėlapyje gatvės tiesios. Tikrovėje teks laipioti aukštyn žemyn. Bet mėgstantys senamiesčius džiaugsmo tikrai patirs. Nenorintys laipioti tegul vaikšto pagrindinėmis gatvėmis.
Valeta yra tikrai labai nedidelė ir labai kompaktiška. Joje gyvena tik 7000 gyventojų. Čia ambasados, valdžios įstaigos, muziejai, universitetai, prabangios parduotuvės randasi šalia vieni kitų. Pagrindinė gatvė yra Republic street, kuria ir traukia pagrindinis turistų srautas.
Kadangi buvo netoli 12 val ir aukštutiniuose Barrakka soduose masė smalsuolių laukė patrankos šūvio, mes nusprendėme ją stebėti nuo žemutinių Barrakka sodų.
Šis parkas truputėlį didesnis ir žalesnis už aukštutinius sodus, bet turistų beveik nebuvo. Gal nusivylę aukštutiniais sodais, o gal tiek jiems per toli? Bet turėjome malonią pertrauką pavėsyje, staiga iš žmonių šurmulio papuolę į ramybės oazę.
Atsakingai laukėme 12 val, paruošę visas fotografavimo ir filmavimo priemones, kad tik nepraleisti atrakcijos. Gerai, kad atsakingai stebėjome, nes kitaip būtume ir nepastebėję 🙂 Vienas negarsus “puff” ir nedidelis baltas dūmelis išdavė, kad tas įspūdingasis šūvis jau ir įvyko…
Nuo čia patraukiame link pačio iškyšulio smaigalio, kuriame randasi Šv. Erazmo fortas (Fort St. Elmo), kuris pastatytas 1553m, kad apsaugoti uostą. Šiuo metu vyksta intensyvus restauracijos darbai (kaip ir daug kur Maltoje) ir lankyti neleidžiama.
Nuo forto grįžtame atgal pagrindine Respublikos gatve. Einant šia gatve galima aplankyti net keletą pagrindinių Maltos muziejų. Karo muziejus “National War Museum” randasi prie Šv. Erazmo forto. Dar šioje gatvėje yra Magistro rūmų muziejus, pirmasis muziejus Maltoje. Jame eksponuojami XV a. ginklų ir šarvų kolekcija. Žaislų muziejus “Valletta’s Toy Museum”, kuriame eksponuojami įvairiose šalyse pagaminti žaislai nuo 1950m.
Privatus rūmai-muziejus Casa Rocca Piccola (9 eur), Respublikos g. 74. XVI a. rūmuose eksponuojami senovinis rūmų interjeras ir privati meno kolekcija. Archeologijos muziejų National Museum of Archeology, esantį Auberge De Provence rūmuose, taip pat rasite Respublikos gatvėje.
Žinomiausias Valetoje yra St. John’s Co-Catedral Museum (6 eur, įėjimas iš Respublikos gatvės), kuriame eksponuojami viduramžių meno kūriniai. Iš išorės pastatas neįspūdingas, tačiau katedros vidus daugelį nustebina savo puošnumu.
Priešingame krante nei lankėmės prieš tai, radome Hastingso sodus (Hastings Garden). Čia jau augmenijos buvo žymiai daugiau ir priminė tikrą parką 🙂 Tačiau kažko įspūdingo jame pamatyti neteko.
Kadangi kojos jau sunkiai laikė musų kūnus, pasukome link pagrindinio įėjimo – išėjimo į Valetą, pro autobusų stotį, link savo automobiliuko. Tikriausiai žvilgsnis buvo dar ne visai atbukęs, nes akys užkliuvo už prekeivio, prekiaujančio pastizzi ir kitais visokiais skanėstais.
Kažko ypatingo salos pačioje lankomiausioje vietoje paragauti nesitikėjome, tačiau likome maloniai nustebę – ar pastizzi surandame vis skanesnius, ar mes jau pradedame prie jų priprasti?
Kad įsitikinti šiuo mums iškilusiu klausimu, po kiek tai laiko, mes einame į žygį, neaiškiame miestelyje, ieškoti pastizzi. Klausinėjame vos ne praeivių, užeiname į pakeliui visas esamas parduotuves su vieninteliu klausimu : kur rasti pastizzi? Niekas negelbsti. Galų gale įjungiame uoslę ir einame pagal kvapus. Nosis neapvylė – patekome į kepyklą. Įsiveržiame beveik į patį cechą, kaip narkomanai kokie: “mes norim gauti pastizzi!”. Gavome, ir ne tik pastizzi, bet ir dar kai ko skaniau. Į klausimą sau atsakėme. Nepripratome mes prie pastizzi. Jie visur labai skirtingi, jų kokybė ir skonis skiriasi, todėl būnant Maltoje ragaukite ne vieną kartą ir ne vienoje vietoje, kad galėtumėte įvertinti bei palyginti. Jei po pirmo ragavimo būtume nuleidę rankas ir nebandę ragauti dar ir dar, manęs niekas nebūtų įtikinęs, kad pastizzi skanu. Tačiau dabar tarp Maltos ir pastizzi dedu lygybės ženklą. Malta – tai PASTIZZI.
Tolimesnį pasakojimą apie Maltą galima perskaityti čia: wayway/malta-8-diena-kiniski-sodai-marsascala-peters-pool-marsaxlokk/
Ankstesnį pasakojimą apie Maltą galima perskaityti čia: wayway/malta-6-diena-dingli-uolos-ghar-lapsi-blue-grotto-trys-miestai/