Anksti ryte išvykstame link didžiausio Europoje kanjono Gorges du Verdon . Laukia nemažas kelias, nes, be kanjono, iki sekančios nakvynės vietos dar 400km. Vėl važiuojame vaizdingais kalnų serpantinais per kaimelius. Link kanjono važiuojame nuo Riez miestelio, nes važiuosime šiauriniu kanjono pakraščiu ir pradėsime stebėti kanjoną nuo jo pabaigos.

Kai pasiekiame kanjoną, pasirenkame kelią, einantį palei kanjoną, kuriuo galima grožėtis važiuojant mašina, kartkartėmis sustojant pasifotografuoti, pasigrožėti vaizdais.

Galima rinktis keliuką iš vis pagal kanjono kraštą, tačiau jau jis yra tikrai siauras, kelias laukia mūsų tolimas,o patirties irgi įgijome, kad  tokiuose keliukuose sunku planuoti laiką. Oras sunkiai prognozuojamas, danguje juodi debesys, jau lyja lietus, gal netrukus užklups smarki liūtis, audra? Renkamės saugesnį kelią D952.

Kelias slidus, pilnas iš aukštai prikritusių akmenų, labai tikimės, kad laimingai pravažiuosime nepasigavę ant mašinos vieno kito akmens luito. Pakeliui važiuojant yra įrengtos apžvalgos aikštelės ar taip kelio išplatėjimai, kuriuose karts nuo karto sustojame pasigrožėti nuo stačių uolų į giliai apačioje tekančius žaliuosius Verdono vandenis.

Keliose vietose paeiname toliau nuo pagrindinio kelio ir įsijungiame į pažymėtas turistines trasas, kurios priveda prie paties kanjono skardžio. Privažiavus ženklą Point Sublime, dešinėje randame gana plačią automobilių stovėjimo aikštelę. Truputį paėjus kanjono pusėn yra įrengta apžvalgos aikštelė, kurioje būriuojasi nemažai turistų, atvykusių pasigrožėti kanjonu.

Pravažiavus šią aikštelę, netrukus surandame keliuką dešinėn, kuriuo galima nusileisti iki pačios kanjono apačios. Tai ir leidžiamės iki pat kanjono gilumos. Iš šios vietos eina trasos palei kanjoną.

Galima pasigrožėti kanjonu iš apžvalginių aikštelių ar nusileisti prie pat vandens arba rinktis trasas ir keliauti palei patį kanjoną, bet ilgam keliavimui mes nepasiruošę, tai renkamės artimiausią trasą ir truputį paėjėjame pasižvalgyti.

Pradžioje yra įrengta tiltukų, laiptukų, kol prieiname tunelį, kuris apie kilometrą ilgio, be žibintuvėlio eiti neįmanoma, nes visiška tamsa, akmenuota. Išėjus iš tunelio vėl atsiveria nuostabus kanjono, kalnų vaizdas. Tačiau toliau jau veda įprasta kalnų takelio trasa.

Tenka užgniaužti norus keliauti toliau. Šiam reikalui reikėtų skirti visą dieną, kurios mes neturime…

Truputį dar paėjėjame pirmyn ir sukamės atgal. Papietaujame kanjono apsuptyje ir keliaujame toliau.

Važiuojant tolyn link Castellane, kelias eina vis žemyn ir vis arčiau upės, bet ir kanjonas vis mažėja, kol visai išsiplečia į plačią erdvę.

Čia jau randame ir poilsinių aikštelių, kuriose galima pavalgyti, pasėdėti, pailsėti besigrožint vaizdu.

Pakeliui iš vien aikštelės kemperiams, mediniai vasaros namukai, kaip pas mus Šventojoje. Uolos baigėsi ir čia poilsiauja begalės turistų.

Pasiekiame Castellane miestelį, kuris yra  stačios uolos papėdėje, ant kurios pastatyta bažnytėlė. Uola tokia stačia, kad nesuprantama, kokiu būdu žmonės ją lanko.

Nuo Castellane pradedame serpantinais kilti į Alpes ir po truputį paliekame Provansą, pasitikdami Ronos Alpių regioną.

Keliai geri, vaizdai užburiantys ir taip mėgaujamės vaizdais kelias valandas, kol mūsų neužklumpa lietus ir griaustinis, bet jau nebeturime galimybės patekti į autostradą, todėl per lietų tenka keliauti kalnais dar kokius porą šimtų kilometrų.

Taip vakare pasiekiame savo sekančią nakvynės vietą mieste Annecy (lietuviškai Ansi). Grįžę į viešbutį palaimingai einame miegoti, bet išsimiegoti nepavyksta visiems – kažkodėl sapnuojame košmarus apie serpantinus.

Sekantį pasakojimą apie kelionę Prancūzijoje galima perskaityti čia: wayway/nuo-provanso-8-diena-annecy-samoni-sveicarija/

Ankstesnį pasakojimą apie kelionę Prancūzijoje galima perskaityti čia: wayway/link-provanso-6-diena-provansas/