Kreta. Graikija. Heraklionas – Matala

SAMSUNG CSC
Sekančios dienos maršrutą pasirinkome Heraklionas – Matala. Nuo Herakliono važiuojame Agia Varvara kryptimi. Kelias puikus, platus. Niekur nestojame, tik žvalgomės pakeliui. Kažko ypatingo pamatyti neteko, graži pakeliui gamta, bet ir nieko stulbinančio. Nuo Agia Varvara nebesirenkame pagrindinio kelio, o sukame į Zaros  (į dešinę).
Kreta 1
Tokį maršrutą mums rekomendavo agentūroje, kurioje nuomojome mašiną. Maršrutą mums agentūroje sustatė 5 dienoms, taip, kad važiuojant pamatyti kuo daugiau ir nesikartotų tie patys keliai.
Kreta
Išvažiavus iš pagrindinio kelio ir vaizdai pradėjo gražėti, kadangi jau buvome Psiloritis nacionalinio parko zonoje. Psiloritis yra aukščiausia Kretoje viršukalnė, kurios aukštis 2456m ir birželio mėnesį viršūnė buvo vis dar padengta sniegu.
Psiloritis
Link Zaros važiuojame per nedidelius kaimelius, kur smagu matyti ne tokias jau labai turistines zonas, o kažkiek autentiškesnį vietinių gyvenimą. Jau pakelėse galima ir kartas nuo karto sustoti pasigrožėti gamtovaizdžiu, o vietose, kur atsiveria panorama su Psiloritis kalnu, galima tvirtinti, kad tikrai gražu.
Zaros apylinkių gamtovaizdis
Zaros apylinkių gamtovaizdis
Įvažiavus į patį Zaros miestelio centrą nuo degalinės laikomės dešiniau ir pavažiavus apie 900m sukame į dešinę. Pasukus  dar pavažiuojame apie 2 km ir privažiuojame St. Nikolaos kanjoną arba kai kur žemėlapiuose nurodomas kaip Zaros Canyon.
St. Nikolaos kanjonas ( Zaros Canyon )
Pakelėje, kylant link kanjono, daugėja tavernų ir visai neblogų, nors tikriausiai ir nepigių. Šiose vietose labai mėgsta lankytis vokiečiai. Turistai pasiruošę žygiams, su kalniniais batais, nors pats kanjonas nėra ilgas, tik apie kilometrą. Kanjono trasos pradžioje įrengtos tavernos yra labai gražioje vietoje, tiesiai virš ežero, kurios spalva žalia žalia, o pats ežeras pilnas upėtakių. Žuvys tiesiog būriais laikosi prie kranto ir tavernų, nes maisto ten jiems tikrai netrūksta.
Prie Zaros Kanjono pradžios
Prie Zaros Kanjono pradžios
Nuo Zaros važiuojame link Mires miestelio, toliau link Matalos ( iš viso apie 32 km ). Pavažiavus kelis kilometrus nuo Mires ir sukant į kairę visai netoli randasi Festos. Festos yra antra pagal archeologinį reikšmingumą Kretoje po Knoso rūmų Heraklione. Jei Knoso rūmai buvo pagrindinė Minų dinastijos gyvenamoji vieta, tai Festos rūmai buvo Minų vasaros rezidencija.
Kreta, Graikija, Heraklionas, Matala, savarankiško kelionės
Festos
Įėjimas mokamas, tačiau daug ką galima apžvelgti ir neperkant bilietų. Visa ši istorinė vieta yra atviroje vietoje, šiek tiek ant kalniuko ir bendras vaizdas matosi net nepapuolant į lankytiną teritoriją. Verta lankyti tiems, kas susipažinęs su Minų civilizacija ir supranta šios archeologinės vietos istorinę reikšmę. Visiems kitiems tai tik eiliniai griuvėsiai, kaip ir daugelyje kitų vietų.
Matala
Matala
Nuo Festos traukiame tiesiai į Matalą. Minų laikais tai buvo vienas iš Festos rūmų prekybinių uostų. Vėliau sėkmingai šia įlanka ir smiltainio uolose išskabtuotomis olomis naudojosi piratai.
Matalos olos
Matalos olos
Paskui buvo pamėgta hipių – gėlių vaikų ir šiuo metu daugiau garsėja kaip hipių gyvenvietė. Net ir šiomis dienomis galima sutikti vietinių hipių. Aišku jie jau nebegyvena olose, nes po kelių nelaimingų atsitikimų, kai nuo olų į jūra nukrito neatsargūs turistai, olos yra aptvertos ir tapo lankytina vieta su mokamu įėjimu (3 eur).
Matalos olos
Matalos olos
Turistų yra begalės ir pavieniai hipiai yra pasiklydę minioje, tačiau atidžiau dairantis, galima juos pamatyti. Daugelis atvažiuoja čia ir dėl paplūdimio, nes jis pakankamai platus, yra vietos persirengti ir nusimaudyti po gėlu vandeniu. Automobilių stovėjimo aikštelė dienai 2 eur. Kaip ir visose turistų pamėgtose vietose, pakrantės nusėtos tavernomis.
Kreta, Graikija, Heraklionas, Matala, savarankiško kelionės
Matala tavernos
Mes, kaip visada šioje kelionėje, ieškome tavernos su Tripadviser aukštais įvertinimais. Pakrante keliaujame kairiau, iki pačio uolos pakraščio. Ant kairiosios uolos esančios tavernos beveik visos turi puikius įvertinimus. Pastatytos jos irgi įdomiai, nes šalia tavernų praeiti nėra galimybės, nes visos praktiškai pakabintos ant uolos ir norint patekti į tolimesnes tavernas, reikia eiti per kitas. Tiesiog keliauji iš vienos tavernos į kitą.
Taverna Sunset. Kreta
Taverna Sunset. Kreta
Taip bekeliaudami pasiekėme pačią uolos pabaigą ir įsikūrėme šeimos tavernoje Sunset, kuri turi Tripadviser 4,5 žvaigždutės. Taverna labai paprasta, bet vaizdas labai puikus, nes po kojomis jūra ir stačios uolos ir už jos nebėra jokių kitų tavernų. Aplinka labai šeimyniška, o šeimininkai mielai bendraujantys. Kai pageidavome užsisakyti aštuonkojo ir krevečių, susirūpinęs šeimininkas perspėjo, kad gal pakeisime savo apsisprendimą, nes jie nebebus  labai švieži.
Mousaka. Taverna Sunset
Mousaka. Taverna Sunset
Kepti kalmarai. Taverna Sunset
Kepti kalmarai. Taverna Sunset
O štai kalmarai tik tik pagauti. Valgėme kalmarus. Paįvairinimui užsisakėme graikų nacionalinio patiekalo Mousaka (kaip lazanija, tik iš bulvių, daržovių ir faršo) ir graikiškų salotų. Viskas mums buvo čia puiku ir mes taip pat įvertintume 4 balais. Po sočių pietų  – pasivaikščiojimas po miestelį, kuris nėra labai didelis ir daugiau skirtas turistams, ieškantiems suvenyrų.
Kreta, Graikija, Heraklionas, Matala, savarankiško kelionės, Festos
Matala
Grįžimui atgal pasirinkome kelią pro Mires, tada Pirgos. Nuo Pirgos sukome į kairę ir taip be sustojimų, grįžome į Heraklioną. Kelias daugiau eina per alyvmedžių plantacijas, ūkius. Tačiau vis tiek yra į kur akis paganyti.  Visas šios dienos maršrutas sudarė apie 200 km.

 

Jums taip pat gali patikti...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *