Kosas. I diena. Kaunas – Kosas – Viešbutis – Termos

Kosas. I diena. Kaunas – Kosas – Viešbutis – Termos
( 2013 m balandis)
Pirma diena
Vieną ankstyvą pirmadienio rytą pradėjome savo pavasarinę kelionę į Graikijos salą Kosą. Skrydis iš Kauno oro uosto su pigių skrydžių oro bendrove Ryanair.  Mašiną palikome saugoti šalia oro uosto esančioje automobilių saugojimo aikštelėje Unipark (www.unipark.lt). Kaina savaitei 84 Lt.
Ši aikštelė teikia papildomas paslaugas, skirtingai nuo kitų, tai kad nuveža iki aerouosto durų su visais lagaminais, truputėlį pigiau ir vaišina kava. Kaip vyksta šis vaišinimas mes neišbandėme, nes važiuojant pirmyn, kaip ir visi kiti keliautojai, skubame, nėra čia kada vaišintis, o grįžus iš kelionės irgi ne tie rūpesčiai, tačiau tai visai patraukli šios įmonės paslauga. Nors ir smulkmenos, tačiau malonios. Nors iki oro uosto apie 300m,  šios įmonės berniukai sukasi kaip bitės, vežiodami klientus.
Oro uoste patikrinimus praeiname labai lengvai, lagaminų niekas nematuoja, kiek rimtesnis patikrinimas ties metalo detektoriais, bet ir tai vos ne formalumas. O kas liečia bilietus, tai jau jų reikia nepaleisti iš rankų, kol nesėdėsite pačiame lėktuve, nes tikrina kokius 6 kartus. Kyla klausimas tik kodėl tiek daug tikrina – perpatikrina? Laipinimas į lėktuvą vyksta kaip tikrai pigių skrydžių bendrovėje: atidaro duris ir bėgte visi su lagaminais, kas pirmas lėktuve užsiims vietas. Jei tikitės, kad atvažiuos pasiimti jūsų oro uosto autobusiukas, labai klystate. Kas neša lagaminus, kas darda su ratukais per visą oro uostą. O kodėl toks skubėjimas tampa aišku įlipus į lėktuvą: svarbiausia ne vietas užsiimti, nors jos gal kam irgi svarbu, nes norisi kelionės metu sėdėti su sava kompanija, o ne su svetimais šalia. Svarbiausia yra tai, kad tie, kurie atbėga pirmi, savo lagaminus suspėja susikrauti lentynose viršuje, t. y. tik 3 lagaminus, likę kiti, lagaminus dedasi po kojomis, o tai patikėkite visai nėra patogu, žinant, kad neturint kur dėti kojas, kelionė truks kelias valandas. Galbūt šios problemos nėra, kai lėktuvas pustuštis, bet kai jis pilnas, visi susiduria su šia dilema.
Skrydis buvo sklandus ir nepastebėjome, kai pradėjome leistis Kose. Nusileidus oras visai nedžiugino, lijo lietus ir matėsi, kad ką tik praūžė škvalas. Maudynes jūroje tyliai mintyse palaidojau, liko viltis tik termos (šiltosios versmės su 50 laipsnių vandens temperatūra). Na prie tokios temperatūros, manau, ir žiemą neprapultum.
Mašiniuką nusprendę buvom nuomotis visai atostogų savaitei, nes norėjom kiaurai išilgai išmaišyti salą, taigi ją rezervavome iš anksto internetu. Visur eina reklamos mašinų nuomos agentūros Rentalcars, tačiau, ilgiau paieškojus, radome kitą tarpininkavimo agentūrą http://lt.instantcars.eu/( konkreti auto nuomos įmonė „Autobank“, autobank@hol.gr)), kuri siūlė mašinų nuomą ypač patraukliomis kainomis (savaitei išsinuomojus mašiną, paros kaina gavosi 14 eur už ekonominės klasės automobilį). Automobilių nuoma randasi išėjus iš oro uosto teritorijos, koks 100-200m labiau į dešinę pusę, nuo oro uosto paradinių durų, žvelgiant įstrižai dešinėn, tikrai galima pamatyti užrašą AUTOBANK. Dokumentų tvarkymas truko kokias 5min, rakteliai į dantis, mašina prie durų ir laimingų atostogų. Patarčiau atkreipti dėmesį į kuro likutį bake, nes nuomos sąlygos: pilną baką kuro gauni ir pilną turi grąžinti, bet pas mus buvo kuro ant pabaigos ribos. Mes paprašėme atkreipti į tai dėmesį ir kur nors sutartyje tai pažymėti, nors šis prašymas graikus kiek ir suglumino, ir jie sakė, kad atsimins, tačiau, kas žino tuos graikus, atsimins jie ar neatsimins, žodžiu su mintimi, kad atsarga gėdos nedaro, paprašėme kuro kiekį pažymėti (šiuo atveju tai buvo brūkšniukų skaičius prietaisų skydelyje), tuo labiau, kad į eilutę mašinos nuomai pradėjo rinktis masė lietuvaičių, ir tikėtis iš jų puikios atminties, kai per 1 val išnuomoji apie 20 mašinų, o tu dar grįši tik po savaitės, mažai tikėtina. Beje benzino kaina saloje 1,85 eur už litrą.
Mūsų viešbutis „Kipriotis Hippocrates“ (beje į kurį traukė, nepameluosiu, pusė lėktuve buvusių keleivių. Makaliaus darbas…) buvo Psalidi gyvenvietėje, taigi pradžioje reikėjo pasiekti salos sostinę Kosą, kuris nuo aerouosto randasi 25 km ir nuo Koso sukti į dešinę ir palei jūros pakrantę dar pavažiuoti kokius 3-4 km. Tie tautiečiai, kurie pasirinko važiavimą autobusu, tai nuo oro uosto važiuoja tarpmiestiniu autobusu, kuris paima tiesiai nuo oro uosto durų ir veža į patį Koso centrą. Ten, kiek žinau, reikia susirasti kitą stotelę, iš kurios reikia persėsti į kitą autobusą ir važiuoti į Psalidi (ta pati kryptis ir Termos). Vienam žmogui ši kelionė kainuoja apie 4 eur, bėda tik ta, kad ne sezono metu, retai važinėja autobusai ir nežinia, kiek laiko gali tekti jo laukti. Dalis žmonių rinkosi taksi, kuris iki viešbučio kainavo apie 38 eur. Privalumas sezono pradžios buvo tas, kad atvykus į viešbutį, po kelių minučių visi buvo apgyvendinti iš karto, kai tuo tarpu, po kelių dienų atvykę lietuviai, kadangi viešbutis dirbo jau pilnu pajėgumu, ir buvo pilnai užpildytas, atvykus į viešbutį 10 val ryto, apgyvendinimo teko laukti tikrai nemažai ir paskutinieji buvo įleisti į kambarius tik vėlai vakare, apie 19 val. Taigi privalumas išsinuomoti automobilį oro uoste, tiems kurie pasiruošę keliauti po salą yra ir tame, kad, kai nepriima viešbučiai tavęs iš karto, tu bent jau neprarandi visos dienos, laukdamas viešbučio hole ir miegodamas ant savo mini lagaminų, o gali mėgautis bent jau apžvalgine salos ekskursija ir neleisti dienos vėjais.
Kambariai buvo puikus, su vaizdu į jūrą ir Turkijos krantus,kurie randasi 4 km nuo Koso salos. Truputį pailsėję, papietavę viešbučio restorane (apie maistą ir asortimentą tikriausiai galima būtų parašyti visą knygą, jis buvo nuostabus ir įvairus, truko tik restorano dizaine jaukumo ir jis labiau priminė valgyklą, nei restoraną), mes susiruošėme į pirmą kelionę šioje saloje: MAUDYTIS. Lietus lyja, vaikštome su striukėmis, šalta nemažiau nei Lietuvoje, reiškia kelionės kryptis – Termos, kurios randasi iš viešbučio pasukus į dešinę ir, važiuojant palei jūrą, pagrindiniu keliu apie 7km. Tai vaizdingas kalnas-pakalnė kelias, kur galima sutikti ant asfalto daug besiganančių ožkų, beje visa sala pilna jų…
Taigi TERMOS. Ten juk visą laiką karštas vanduo, mėgaujuosi iš anksto vaizdu, kaip lyjant lietui, vėjui pučiant guliu aš šiltame vandenyje ir mėgaujuosi šėlstančia stichija… Na, pasimėgavau šiuo vaizdu mintyse tas kelias minutes, kol važiavome nuo viešbučio į termas, tuo mėgavimąsį tikriausiai ir reikėjo užbaigti, bet aš nepraradau vilties. Pasistatėme automobiliuką stovėjimo aikštelėje ir pradėjome leistis keliuku žemyn, palei jūrą, kur jau nuo pagrindinio kelio reikia paėjėti pėsčiomis kokius 200-300m. Gruntas čia yra juodos spalvos ir akmenuotas, bangos tiško į pakrantės akmenis, o mes judėjome toliau. Čia ir sudužo mano svajonės. Jūra buvo užliejusi krantą iki pat uolų ir tik pagal kelis iš jūros iškilusius akmenis galima buvo nuspėti, kad termos yra kažkur tai ten, tolumoje.
pakeliui į termas
pakeliui į termas
termos kažkur tai ten
Viltingai paspoksojus į kažkur tai „ten“ esančias termas, teko apsisukti ir šlapiems, permirkusiems, kalniniams batams(beje mes pilnai nusiteikę apeiti visus kalnus ir kalniukus Koso saloje) pilniems molio, dumblo ir kitokio ožkų palikto ant kelio turinio, grįžti į viešbutį. Kilo truputį toks klausimėlis, kaip čia gražiau įslinkus į viešbutį su „tookiais“ batais, nes balos, esančios šalia viešbučio, pašvarinti batų nepadėjo, bet niekur nesidėsi, basas neisi, tai užsidėjome „kiaulės akis, žiūrinčias į dangų“ ir mes, lyg tai net ir nematėme, kad ant viešbučio blizgančių ir švarių grindų mūsų batai palieka molio pėdas iki pat mūsų numerio. Pasimokę iš šios situacijos, kitas dienas buvome protingesni ir iki mašinos nueidavome su lengvesne avalyne, tada mašinoje persiaudavome kalninius batus ir nebesukome galvos, kokiame stovyje jie yra, svarbu patogu. Taigi, nusprendę, kad pati gamta liepia ilsėtis, taip ir padarėme. Mėgavomės viešbučio malonumais ir meldėme Dievo, kad kita diena būtų šiltesnė, nes važiavome juk į šiltus kraštus ir šiltų drabužių atsargos buvo ribotos.

 

Jums taip pat gali patikti...

2 komentarai

  1. Neturistinės nuotraukos tokios 🙂 Nėra kažkokių įspūdingų paplūdimių, ar karštos saulės. Dabar galvoju ar gerai kad mane sužavėjo tie pigūs skrydžiai į Koso salą ir nusipirkau skrydžius pirmyn ir atgal net dviem datoms. Nors, vistiek, visai kita vieta, gamta. Akys atsipūs ir pamatys niekad nematytų vaizdų, tikiuos kad dar išsimaudyti bus galima.

Komentuoti: Lukas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *