Kipras. Protaras – Kavo Greko – Ayia Napa

Atšąlus orams Lietuvoje , pasiilgus saulės, kilo klausimas kur lėkti, surasti kur šilčiau ir nereiktų ilgai skristi. Pasirinkome Kiprą, nes kaip sako vietiniai, pas juos 9 mėnesiai vasaros ir 3 pavasario.
Prieš išskrendant oro prognozės visai nedžiugino, pas mus pliusinė temperatūra, o pas juos ne ką geriau: dienomis apie +15, naktimis apie +5. Pagrindine problema tapo rūbai – kaip rengtis? Vis dėlto tarp pliuso Lietuvoje ir pliuso Kipre yra didelis skirtumas. Šilti kraštai lieka šilti kraštai. Vakarais vėsoka, bet prie jūros šilta, nes vandens temperatūra apie 20 laipsnių ir jaučiasi einanti šiluma nuo jūros. Dienomis, jei nėra vėjo, ploni rūbai pats tas, tinka visi Lietuvoje vasaros metu dėvimi drabužiai. Tačiau vėjuotą dieną prireikia ir storesnės striukės.
Constantinos the Great Beach hotel 5*. Cyprus
Constantinos the Great Beach hotel 5*. Cyprus
Kalnuose, net esant temperatūrai apie +5 ir šviečiant saulei, trumpomis rankovėmis pats tas, tačiau pavėsyje, kur nepapuola saulės spinduliai, gal kiek ir vėsoka. Saulei nusileidus reikia jau šiltų drabužių. Paprastai apibūdinčiau, kad sausio mėnuo Kipre, kažkas panašaus į rugsėjo mėnesį Lietuvoje, kai ryte šalta, per pietus tenka išsirenginėti, o vakare vėl ieškai šiltų drabužių. Pirmą dieną skiriame adaptacijai, ne tiek klimatinei, kiek mokomės važiuoti priešingai (eismas vyksta kairia kelio puse). Ir ilsimės. O nuo sekančios dienos pradėsime pažintį su Kipru. Maršrutą daugmaž susidėliojome Lietuvoje, pagal blogus, atsiliepimus ir visokią kitokią turizmo informaciją. Neatrastų dalykų neieškosime, važiuosime daugelio turistų pramintais takai, žodžiu kaip visi. Nuspręsta nelankyti istorinių objektų ir dėmesį skirti gamtai ir gražių vaizdų paieškai.
IMG_2665
Kadangi esame apsistoję kurortiniame miestelyje Protaras, tai kelionę pradedame nuo artimiausio taško, keliaujame link Deryneia, ieškome  „View point Famagusta“. Jis randasi Kipro pasienyje, kur prasideda Šiaurės Kipras. Čia yra įrengta apžvalgos aikštelė, kurioje per žiūronus galima pamatyti šiuo metu apleistą ir negyvenamą, kažkada buvusį labai populiarų kurortą Varošą. Jis yra saugomas turkų kareivių ir griežtai neįleidžiami civiliai žmonės. Apžvalgos aikštelę susirandame (Deryneia miestelyje laikytis kairiau, link jūros), tačiau ar žiemos sezonas, ar per ankstyvas metas buvo, nes atvažiavome prieš 12 val, tačiau viskas buvo uždaryta, taigi teko pasižvalgyti tik tiek, kiek akys mato. Informacinėje lentoje rašoma, kad pakilimas į apžvalgos aikštelę kainuoja 2 eur žmogui, tačiau jei užsisakai kavos, tada apžvalga nemokama. Nieko nepešę važiuojame atgal. Netoli Protaro, apie 4-5 km,  yra nac. parkas Kavo Greko (Cape Greco), kuris randasi pietrytiniame Kipro dalies iškyšulyje. Pradedame apžvalgą nuo rytinės pakrantės. Keliuose daug nuorodų į jį, taigi surasti labai lengva. Važiuojant jau pačiame parke, keliu Kavo Greko road, nusukame kairiau į pirmąją vietą Konnos beach (pagrindiniame kelyje yra nuoroda). Galima ir su mašina leistis žemyn, keliukas neblogas, yra įrengtos poilsio aikštelės, ant skardžio suoliukai nuo kurių atsiveria gražūs panoraminiai vaizdai. Kipre visur, kur tik koks akiai malonesnis vaizdelis, visuomet rasi suoliukus, įrengti takeliai ir aikštelės. Turistų jie laukia.
Kipras, Protaras, Kavo Greko, Ayia Napa, savarankiškos kelionės
Paplūdimys yra įlankoje, apsuptoje stačių uolų. Ilgai neužtrukę šioje vietoje važiuojame toliau, grįžtame į pagrindinį Kavo Greko road kelią ir sukame kairėn. Kiek pavažiavus, kairėje privažiuojame gana modernų pastatą, kuriame įsikūręs parko muziejus, jame nesustojame, tačiau ties juo sukame į kairę ir važiuojame link jūros. Nepavažiavus nei kilometro sustojame aplankyti natūralios uolinės arkos Kamara toy Koraka.
SAM_2094
Kamara Toy Koraka
Kamara Toy Koraka
Nedidelė, bet graži, aptverta nuo lankytojų. Pasifotkiname ir važiuojame palei jūrą tolyn, nes matosi tolumoje ant skardžio nedidelė  Šv. Anagrijos bažnytėlė (Ayioi Anargyroi). Ji mūsų gal ir nelabai sudomino, bet kad jau esame čia, tai sakome aplankome. Ir visai nesigailėjome :).
Ayioi Anargyroi
Ayioi Anargyroi
Prie pačios bažnytėlės yra mašinų stovėjimo aikštelė, kurioje be mūsų buvo tik dar vieni lankytojai. Tačiau, mums išlipus iš mašinos, mus pasitiko vietiniai gyventojai – katinai. Pradžioje jų buvo gal keli, tačiau iš visur pradėjo lįsti ir bėgti link mūsų kiti, kol jų susirinko visa masė. Suskaičiuoti jų nebesisekė, bet virš dvidešimties tai tikrai. Jei kitose šalyse yra irgi daug valkataujančių katinų, tai Kipras tikriausiai užima pirmą vietą. Skirtumas tas, kad kipriečiai jas myli, panašiai kaip Indijoje karves. Jiems visur galima ir juos pačius tie katinai džiugina, kaip ir daugelį turistų. Valkataujantys katinai – tai čia labai vaizdžiai pasakyta. Iš tikrųjų tai jie visi nusipenėję, pilvukais storais, kailiai blizga, na gal vienas kitas su kokia perdrėksta ausimi. Žodžiu, pas mus namuose laikomi katinai ne visi taip gerai atrodo. Jei nenori katinų draugijos, geriau jų nekalbinti, nes, bet kur radus vieną katinėlį ir atkreipus į jį dėmesį, staiga atsidursi katinų apsuptyje, kurie atsiranda iš niekur.
GFUV9363
Pasilabinę su katinukais, pradedame žvalgytis į gamtos perliukus. Kairėje aikštelės pusėje yra laiptukai žemyn, kuriais stačiu uolos šlaitu galima nusileisti iki pačios jūros. Nuo čia puikiai matosi ir prieš tai lankyto Konnos  paplūdimio vaizdas. Užeiname ir į bažnytėlę, kurios tuose kraštuose visuomet būna atvertos lankytojams. Nedidukė, bet mums sunkiai suvokiama, kad ir tokiose mažose bažnytėlėse vyksta pamaldos, nes joje sutalpinta ir sakykla, ir vietos žmonėms susėsti. Už bažnytėlės surandame dar vienus laiptelius žemyn. Leidžiamės jai žemyn ir likome visai maloniai nustebinti – jie vedė į negilią, plačią olą. Ir šiaip graži vieta, jūros išgriaužtos uolos, akmenys. Keletas minučių fotosesijai ir keliaujame tolyn.
Kipras, Protaras, Kavo Greko, Ayia Napa, savarankiškos kelionės
Sea caves Ayioi Anargyroi
Grįžtame tuo pačiu keliuku atgal, nes esantis kitas veda į piknikų aikštelę (picnic site), kur įrengta daug staliukų su pavėsinėmis. Graži vieta praleisti laiką su puikia panorama. Grįžtame į pagrindinį Kavo Greko road kelią ir sukame  kairiau. Patenkame į vakarinę iškyšulio dalį. Pavažiavus randame kažkokią nedidelę nuorodą kairėn „CAVOS PATH“ link nedidelio kalno ir nusprendžiame užsukti.
Cavo Greco. Cyprus
Cape Greco. Cyprus
Kelias ne koks, žvyrkelis, bet privažiuojame aikštelę, kurioje paliekame mašiną ir sprendžiame – kopti aukštyn ar ne, nes nurodoma, kad trasa 2 km. Mums gana tolokai, nes dar turime numatę kitų lankomų vietų, o saulė jau leidžiasi žemyn. Kipre saulei nusileidus, labai staiga tampa tamsu. Rizikuojame ir einame. Viršų pasiekiame labai greitai, gal per 5 minutes ir tikrai nėra nei 1 km. Nuoroda tikriausiai skirta pėsčiųjų trasoms, kurios eina ir aukštyn, ir žemyn, ir aplink kalną. Žemėlapiuose nurodyta, kad yra uolos, jos greičiausiai yra nusileidus žemyn, bet mes neišbandėme to maršruto. O kilome aukštyn.
Cavo Greco. Cyprus
Cape Greco. Cyprus
Kalno viršuje yra apžvalgos aikštelė, kaip ir visur pilna suoliukų pasisėdėjimui puikiose panoraminėse vietose. Kadangi pasitaikė labai vėjuota diena, tai kalno viršuje vėjas net nešioja į šonus. Trumpai pasigrožime panorama, nuo kurios matosi gal pusę Kipro, na jei ne pusė, tai bent jau visas nac. parkas. Grįžus vėl į pagrindinį kelią sukame kairėn ir pavažiavus gal kilometrą kairėje pusėje yra nedidelė nuoroda SEA CAVES, kurią labai lengva pralėkti ir nepastebėti. Mes jos atsakingai ieškojome ir tai pravažiavome.
Cavo Greco. Cyprus, Kipras, Protaras, Kavo Greko, Ayia Napa, savarankiškos kelionės
Cape Greco. Cyprus
Kelias labai nekoks, akmenuotas ir su giliomis provėžomis, bet vietinis ir su BMW pravažiavo, tai įveikiamas. Šios uolos buvo mūsų dienos vinis. Jūroje bangos buvo pakankamai aukštos, saulė leidosi ir vakarinės saulės apšviestos jūros išgriaužtos uolos atrodė įspūdingai. Čia jau leidome sau nebeskubėti, prisėsti ant suoliukų ir pasimėgauti vaizdais.
Sea caves, Cape Greco. Cyprus
Sea caves, Cape Greco. Cyprus
Iš Kavo Greko nuvykome į Ayia Napa miestelį, kuriame labai norėjome aplankyti visų taip smarkiai išgirtą Nissi paplūdimį. Likau nusivylusi. Gal būt, kad žiemos metas, bet buvo neįspūdingas ir nevertas dėmesio. Vasaros metu tikriausiai būtų įdomu maudytis jame, nubristi iki salelės, nes internete matytas paplūdimys iš paukščio skrydžio atrodė labai gražiai, tačiau iš paties paplūdimio, tai paplūdimys ir tiek. Kitas reikalas mano pačios vertinimo kriterijai paplūdimiams kitokie nei daugelio keliautojų. Man paplūdimys turi būti gražus gamtos, vaizdo požiūriu. Kitiems priešingi kriterijai: svarbu smėlio paplūdimys, daug barų ir kavinių, absoliutus komfortas, pramogos. Taigi smėlio yra, barų daug, tik žiemos metu neveikiantys. Jei viešbutis šalia šio paplūdimio – gerai, bet specialiai važiuoti nėra prasmės.
20170110_162343
Nissi
Palydėjome saulę Nissi paplūdimyje ir pasukome atgal į Protarą. Protaras yra gana lygioje vietoje ir turi nedidelę uolėtą kalvą, ant kurios, savaime aišku, pastatyta bažnyčia. Tačiau naktį ji labai įspūdingai apšviesta, tai nutarėme ją aplankyti tamsiu paros metu. Nors valandų buvo tik 5 vakaro, tačiau faktiškai aklina tamsa.
IMG_0254
Atrodo, kad pas mus naktys būna šviesesnės. Žmonių tuščia, nereikia nei lankyti to apleisto miesto Varošos, pas juos visi kurortiniai miesteliai žiemos metu kaip Varošos – gyvybės nulis. Jei viešbutyje nepasirenki pilno maitinimo, tai gali tekti pavargti, kol surasi kur pavalgyti. Todėl žiemos sezonu tikriausiai geriau rinktis didesnius kurortus, nors mūsų atveju, kai ištisai važiuoji, grįžti į viešbutį ir pavalgai, paskui bariukai – kokteiliukai, tai nebe labai kada ir kiši nosies į miestą. Nors sekančiam kartui rinkčiausi Pafoso kraštą, o ne Larnakos. Vėl gi dėl gamtos, o ne dėl komforto. Kurortinės zonos labiau išvystytos Larnakos dalyje, čia daugiau smėlėtų paplūdimių, pats kraštas daugiau lygumų zonoje, čia daugiau prabangių viešbučių, tačiau nuobodu.
Kelias į bažnyčią. Protaras
Kelias į bažnyčią. Protaras
Be Kavo Greko ir bažnyčios nelabai ir yra ką lankyti. Pafoso dalyje žymiai žaliau, net žiemos metu žalia, kalnuota, vaizdai gražūs tiesiog važiuojant ir nieko nelankant, o ir lankomų objektų žymiai gausiau, tiek gamtos, tiek istorinių, o kur dar kalnai.
Per dieną pravažiavome apie 70 kilometrų, praktiškai aplink Protarą 15km spinduliu.

Jums taip pat gali patikti...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *