Ryte, kaip tikri tinginiai, vietoje to, kad kuo anksčiau atsikelti, tai šiaip ne taip 10 val ryto išsikrapštome iš lovų. O juk dar reikia apie 1,5 val važiuoti iki Slovakijos. Atstumas nors ir nedidelis, apie 70km, bet kažkaip nenuvažiuoji jų greitai. Šios dienos planas buvo toks: nuvažiuojame iki miestelio Stary Smokovec, paliekame mašiną stovėjimo aikštelėje ir tada traukinuku iki Štrbske Pleso. Ten kylame keltuvu į Chata pod Soliskom (aukštis 1850m), nuo ten pėsčiomis į viršūnę Predne Solisko (aukštis 2117m). Vėliau grįžtame tuo pačiu principu iki Stary Smokovec ir dar nubėgame aplankyti krioklių.
Šiais metais lietuviškas Jonines iškeitėme į Slovakijos kalnus – Aukštuosius Tatrus. Kas liko švęsti Lietuvoje, o mes išbimbėme į kalnus. Išvažiavome vidurnaktį, nors labai jau nebesinori naktimis mašinoje trintis, bet naktys šviesios, važiuoti lengva, tai kodėl ne? Apie pietus pasiekėme Krokuvą, tai padarėme trumpą ekskursiją po senamiestį. Krokuvoje ne pirmas kartas, bet ji vis kaip tarpinė stotelė – trumpam sustoji, kažką pamatai, bet ir nieko rimčiau. Žodžiu miestas neištyrinėtas, bet matyt, toks ir liks – tarpinė stotelė. Krokuva man labai gražus ir įdomus miestas, ir tikrai norėtųsi skirti daugiau jam laiko.
Kionigšteino pilis tvirtovė ( Festung Konigstein )
Vokietijos Kiongšteino pilis yra viena iš didžiausių Europoje kalnų tvirtovių, kuri pastatyta ant Elbės pakrantės smiltainio uolų XIII amžiuje. Tvirtovė pastatyta apie 250 metrų aukštyje, todėl yra matoma iš labai toli. Savaime aišku, nuo niekada neįveikiamų tvirtovės sienų atsiveria dar puikesnė, fantastiška panorama į Kionigšteino miestelį, į Saksonijos Šveicarijos parką.
Šį kartą nusprendžiau aplankyti Vokietiją ne savarankiškai, o keliauti į pažintinę kelionę “Vokietija. Saksonijos Šveicarija. Drezdenas”, kurią siūlo kelionių organizatorius “Grūda”. Man patinka organizuoti, planuoti, dėlioti kelionės maršrutus. O kiek laiko praleidžiu ieškodama lankytinų vietų… O paskui sprendžiu: verta – neverta. Tačiau kartais taip malonu važiuoti ir niekuo nesirūpinti. Nei sukti galvos dėl nakvynės, nei kaip ten kur ką atrasti. Nors, turi tokios kelionės ir trūkumų: laikas, taškas A, taškas B – jokių nuklydimų, jokių užsilaikymų kur ilgiau. O kur dar sustojimai degalinėse ir iiiilgos eilės prie tualetų.
Šią dieną planuojame nuvažiuoti ne daug, apie 200 km. Pasirinkome mažiau ir lankytinų vietų, todėl galime truputį ramiau važiuoti, nebelėkti akis išdegus. Visgi tai šeimos išvyka. Kadangi vakar nepavyko suspėti aplankyti Vlassides vyninės, tai šiandien nebepaliekame paskutinei minutei kitos numatytos aplankyti vyninės. Tai mes į ją tiesiai – nuo pačio ryto. Vargšai jie ten, nuo 10 ryto tikriausiai tik keliasi, o mes jau prie vyninės durų. Mums vyno prašom…
Antrą dieną susiplanavome intensyvią ir planuojame nuvažiuoti apie 450 – 500 km. Mūsų pradinis tikslas Pano Platres miestelis, kuris randasi Trodos kalnų nei pačiam viršuje, nei papėdėje, kažkur per vidurį kalnų aukščio. Iki Limasolio (ženkluose Lemesos) važiuojame autostradomis A3, paskui persirikiuojame į A5, A1, nuo Limasolio renkamės B8 kelią su nuoroda TROODOS.
Atšąlus orams Lietuvoje , pasiilgus saulės, kilo klausimas kur lėkti, surasti kur šilčiau ir nereiktų ilgai skristi. Pasirinkome Kiprą, nes kaip sako vietiniai, pas juos 9 mėnesiai vasaros ir 3 pavasario.
Sekančios dienos maršrutą pasirinkome Heraklionas – Matala. Nuo Herakliono važiuojame Agia Varvara kryptimi. Kelias puikus, platus. Niekur nestojame, tik žvalgomės pakeliui. Kažko ypatingo pamatyti neteko, graži pakeliui gamta, bet ir nieko stulbinančio. Nuo Agia Varvara nebesirenkame pagrindinio kelio, o sukame į Zaros (į dešinę).
Pagal visą šiaurinę Kretos pakrantę vingiuoja autostrada, kurios ilgis virš 400 km, nors visas salos ilgis tik 260km. Kilometrai susidaro dėl kalnuoto reljefo, tačiau kelias labai puikus ne tik savo kokybe, bet ir puikiais vaizdais.
Aštunta diena buvo skirta aplankyti ne tokias populiarias arba mažiau reklamuojamas turistams vietas. Kai kurias iš jų tikrai rekomenduočiau daugeliui įtraukti į savo lankytinų vietų sąrašą.
