Pirmą kartą važiuojantiems į Milaną iškils daug tokių praktinių klausimų, kaip iš Bergamo oro uosto pasiekti Milaną, kaip naudotis metro ar traukiniais. Šiame straipsnyje pabandysiu kiek įmanoma aiškiau surašyti, gal kam mano patarimai padės.
Šiandien laukia didesnis darbas kojoms, nes esame numatę pakeliauti pėsčiomis palei Komo ežerą. Internete radome, kad netoli Komo miestelio yra vaizdinga trasa „Green Way Path“, kurios ilgis 10,6 km.
Nusimatė vienintelė šilta ir saulėta diena per mūsų buvimo Milane laikotarpį. Būnant Milane tiesiog nuodėmė būtų neaplankyti Komo (Como) ežero. Tačiau Komo labai didelis ežeras, o jo visos pakrantės nusodintos miesteliais vienas paskui kitą. Kurį rinktis, kai žiūrint į žemėlapį visiškai vienodai rodo kurį. Paskaičius kitų turistų atsiliepimus daugelis renkasi arba Como miestelį, arba Lecco, paskui keliauja į kitus.
Padarius apšilimą Milane, galima buvo kišti nosį ir toliau, už Milano ribų. Labai norėjosi aplankyti Bergamą, nes daugelis lankytojų rekomendavo neaplenkti šio žavaus miestelio. Ryte atvykome į Milano centrinę traukinių stotį (Milano centrale). Stotis nemaža ir yra viena didžiausių Europoje. Stotyje pilna bilietų pirkimo automatų, panašių kaip metro. Tačiau jie skirtingi, vieni pavadinti vienaip, kiti kitaip. Kiekviena traukinių firma turi savo maršrutus ir savo atskirus pirkimo automatus.
Paskutinę mūsų buvimo Italijoje dieną, turėjome laisvą tik pusdienį. Ilgesniems keliavimams laiko nebebuvo, todėl skyrėme laiką aplankyti toms vietoms, kurių nepavyko per pirmąją dieną. Oras buvo ne per geriausias – lynojo, bet nors nesnigo. Tiesiu taikymu nuo paties ryto norėjosi lėkti į Duomo katedrą. Bet tas lietutis gąsdina, kad vėl neleis lipti į terasą. Todėl važiuojame į Paminklines kapines (Cimitero Monumentale). Adresas: Piazzale Cimitero Monumentale, metro sustojimas MONUMENTALE.
Būna dienų, kai nori važiuoti, keliauti ir tau visiškai nesvarbu kur. Tada pradedi ieškoti skrydžių. Ir ieškai, kas pigiausia, kur dar nebuvai. Tokią paieškų dieną pigiausią radau skrydį į Milaną -15 eur pirmyn. Gera kaina, nieko nepasakysi. Na, bet grįžti tai kainos prasideda nuo 250 eur. Kaip ir nebe kas. Gerai pamąsčius, kilo mintis, o kodėl nesurizikuoti ir pirkti tik pigųjį bilietą. O paskui reikės sugalvoti kaip grįžti atgal pigiau. Gal ir bilietai po kurio laiko nupigs…
Kitos dienos rytas prasideda suplanuota išvyka automobiliu Tirėnų jūros pakrante nuo Capo Vaticano iki Reggio Calabria (Kalbrijos Redžas). Apie gniaužiančio grožio vaizdus nerašysiu – siūlau tai pajausti ir pamatyti kiekvienam. Važiuojame apie 100 km., kol pasiekiame Jonijos jūrą.
Kai nusprendi aplankyti kokią šalį, dažniausiai jau esi apie ją girdėjęs daug pasakojimų, atsiliepimų. Žinai ką gali pamatyti ar aplankyti. Ką esu girdėjusi apie Kalabriją? Tikriausiai tik tiek, kad randasi pietinėje Italijos dalyje, įsiterpusi tarp Kampanijos su garsiuoju Neapoliu ir Sicilijos. Ir dar žinoma apie mafiją Ndrangheta.
Sekančią dieną keliaujame į kalnus iš kitos Aukštųjų Tatrų kalnų pusės, į Lenkijos Tatrus. Tai pats paprasčiausias būdas vienu metu pabūti dviejose valstybėse – Lenkijoje pasikelti į Kasprowy Wierch kalno viršūnę. Kadangi per kalno keterą eina pasienio ruožas, tai tereikia vieną koją pastatyti Lenkijos dalyje, o kitą – Slovakijos. Ir štai- vienu metu dviejose šalyse. Arba, jei susipyksi su bendrakeleiviu, gali išeiti į kitą šalį. O susitaikius, galima susikibti už rankų ir vienam keliauti Lenkijoje, kitam Slovakijoje – tiesiog būtų tautų draugystė!
Nuo Štrbske Pleso į Stary Smokvec grįžome apie 18 val vakaro ir mums reikėjo apsispręsti ką daryti su kriokliais. Saulė leidinėjosi žemyn, suprantame, kad mes galime suspėti tik pakilti viršun , o leistis reikės pėsčiomis, ir ko gero patamsyje. Jau kaip ir pavargę, bet kaip būsime “nepabučiavę” savo kriokliukų? Vis dėlto EINAME. Jeigu kas, prožektoriukas kuprinėje yra, telefonais pasišviesime ir kaip nors grįšime. Bent jau bus nauja patirtis, juk kalnais nakties metu dar nekeliavome :).
